Bronislovas – pagyvenęs vyras, jau daug metų našlys, visą gyvenimą nugyvenęs viename Lietuvos kaime. Bronislovo gyvenimas galėtų būti per daug nesiskiriantis nuo kitų žmonių, jeigu jame prieš daug metų neatsirastų alkoholis, kuris suteikė gyvenimui daug tamsių spalvų ir nemažai išgyvenimų.
Pašnekovas išaugo viename Lietuvos kaime pilnoje šeimoje, abu tėvai buvo dirbantys, alkoholiu nepiktnaudžiavo. Šeima buvo paprasta, bet tvarkinga, tėvai savo vaiką mylėjo ir stengėsi tinkamai auklėti. Išaugęs gavo išsilavinimą, vėliau susirado žmoną ir susilaukė savo vaikų. Gyvenimas tekėjo įprasta vaga, bet vėliau per trumpą laiko tarpą apsivertė aukštyn kojom: vaikai išaugo ir išvažiavo į sostinę mokytis ir gyventi, o žmona netikėtai mirė. Bronislovas liko vienas.
Išbandymas vienatve pasirodė sunkus, vyras pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Pradžioje savaitgaliais ir vakarais po darbo, nes namuose buvo per tylu, bet nejučiomis įklimpo į priklausomybę nuo alkoholinių gėrimų ir vartoti pradėjo kone kasdien. Kažkaip ištempė iki pensinio amžiaus, o tada jau užsidarė namuose kartu su alkoholinių gėrimų buteliais.
Greitai paūmėjo jau esamos širdies ir kraujagyslių ligos, prie jų prisidėjo papildomos. Pradžioje Bronislovas manė, kad jam puikiai pavyksta slėpti savo priklausomybę nuo aplinkinių, ypač, kad su vaikais jis matėsi ganėtinai retai, bet po kelių metų vartojimo atsirado alkoholio paliktos žymės veide, pakito elgesys ir tapo sunku neigti akivaizdžius dalykus. Vaikai pradžioje bandė su tėvu kalbėtis, vėliau nesikalbėti, tada sekė ilgas įtikinėjimų, maldavimų ir grasinimų maratonas.
Dabar Bronislovas jau supranta, kad didžiausia problema buvo ta, kad jis pats sau labai ilgai negalėjo prisipažinti, kad turi priklausomybę nuo alkoholinių gėrimų, manė, kad gali mesti gerti kada panorėjęs, todėl visus vaikų ir aplinkinių žmonių įtikinėjimus priimdavo itin negatyviai ir netgi agresyviai. Ilgainiui bendravimas su giminėmis tapo visai paviršutiniškas ir retas. Vienatvė, nuo kurios Bronislovas taip bėgo, smogė visu pajėgumu.
Lemiamu momentu, kai Bronislovas susivokė, kad turi problemą, tapo tai, kad vienam iš jo vaikų gimė sūnus, bet vaikai vengė pažindinti jį su seneliu. Tada nusprendė, kad laikas susiimti ir mesti gerti. Pradžioje bandė pats, bet nesėkmingai, vėliau kreipėsi pagalbos į vaikus. Tie priglaudė tėvą sostinėje, suteikė visokeriopą palaikymą ir pagalbą, padėjo susirasti kvalifikuotą pagalbą.
Šiuo metu Bronislovas nebevartoja alkoholinių gėrimų jau keturis metus, aplinkinius žmones taip pat ragina neprasidėti su alkoholiu. Gyvena taip pat kaime, bet dažnai svečiuojasi pas savo vaikus sostinėje, o vasaros metu su džiaugsmu laukia savo anūkėlio pas save. Kaip pats teigia, pagaliau nesijaučia vienišas ir labai save bara, kad prarado tiek laiko kol suprato, kad alkoholis nepadeda bėgti nuo vienatvės, o kaip tik dar labiau klampina žmogų. Gausus vartojimas paliko savo žymes, šiuo metu Bronislovas turi vartoti nemažai vaistų, reguliariai lankytis pas gydytojus, bet jis dėkingas, kad yra gyvas ir pakankamai sveikas ir turintis jėgų šiltam ir turiningam bendravimui su savo artimaisiais. Jis linki visiems žmonėms, kurie šiuo metu kovoja su priklausomybe nuo alkoholio arba tik pradeda suvokti savo problemą nepasiduoti ir mažais žingsneliais ir rūpestingo specialisto padedami eiti blaivaus ir laimingo gyvenimo link.