Kelias į save: Paulius ir jo priklausomybė

Paulius yra beveik pusamžis vyras, turintis žmoną ir du vaikus, dirbantis viešajame sektoriuje ir jau penkis metus nevartojantis jokių alkoholinių gėrimų. Taip buvo ne visada, kadaise savo dienos be taurelės alkoholio Paulius negalėjo net įsivaizduoti. Blaivaus vyro negalėjo įsivaizduoti ir jo žmona, kuri net kelis metus pragyveno su nuo alkoholinių gėrimų priklausomu žmogumi ir jau nesitikėjo, kad vyras vėl gali būti sveikas, laimingas ir blaivus.

 

Paulius kilęs iš sostinės, užaugo pilnoje paprastoje šeimoje. Abu tėvai patys tik neseniai išėjo į pensiją, yra aktyvūs ir sveiki. Visą vaikystę Paulius matė, kaip tėvai daug ir intensyviai dirba, nors daug pinigų šeimoje nebuvo, bet gyveno draugiškai. Kol tėvai buvo darbe, vaikai žaidė kieme, neretai nueidavo svečiuotis pas kaimynus. Kiemas tikrai buvo bendruomeniškas, visi žinojo visus, rūpinosi ir padėdavo vieni kitiems. Kartais suaugę kaimynai susitikdavo prie nukrautų stalų, vaikai žaidė aplinkui.

 

Alkoholiniai gėrimai nors ir buvo vartojami, bet Paulius neatsimena, kad matytų akivaizdžiai girtus tėvus ar kaimynus, viskas vyko linksmai ir proto ribose, gal todėl alkoholis nuo vaikystės ir neatrodė kaip kažkokia galima problema.

 

Jaunystė, studijos ir šeimos atsiradimas irgi nebuvo paženklinti gausiu alkoholio vartojimu ir juolab priklausomybe nuo jo.  Taip, kaip ir dauguma studentų Paulius galėdavo linksmai leisti laiką vakarėliuose su taure rankose, bet aplinka nebuvo tinkama pradėti girtauti. Labai ilgai jiedu su žmona gyveno laimingą jaunos šeimos gyvenimą, atsirado primas būstas, vaikai, keitėsi darbai.

 

Viskas pasikeitė, kai Paulius pradėjo lipti karjeros laiptais. Darbas sunkėjo, ilgėjo darbo valandos, didėjo krūvis ir atsakomybė. Žmona irgi ilgai ir sunkiai dirbo, namuose dar laukė jau kiek paaugę vaikai su savo mokyklų, būrelių ir paauglystės problemomis.

 

Viskas pradėjo blogėti, kai žmonai prasidėjo problemos su sveikata, dėl kurių ji nebegalėjo tiek daug ir intensyviai dirbti, teko dažnai lankytis pas įvairius gydytojus. Dalis namų ruošos darbų, vaikų išvežiojimai prisidėjo prie ir taip intensyvaus Pauliaus grafiko. Vėliau teko imtis papildomo darbo, norint neprarasti pajamų. Stresas ir nuovargis tapo pastoviais vyro palydovais. Tada pirmą kartą atsirado alkoholis, kuris buvo vartojamas ne vakarėlių ir ne švenčių metu, tiesiog atsipalaidavimui ir streso nuėmimui.

 

Vėliau situacija pradėjo rutuliuotis standartiškai, kaip ir visada priklausomybės nuo alkoholio formavimosi metu. Vienas alaus butelis per vakarą greitai tapo keliais, penktadieninis atsipalaidavimas virto vos ne kasdieniu išgėrinėjimu. Paulius iš pradžių nesureikšmino problemos, vėliau ilgai manė, kad tikrai valdo situaciją. Prasidėjus problemoms darbe, šeimoje ir su sveikata tapo aišku, kad į gyvenimą pasibeldė priklausomybė nuo alkoholinių gėrimų.

 

Paulius mano, kad labiausiai jam padėjo šeimos palaikymas ir savalaikė profesionalios terapijos pradžia. Jo kelias į blaivybę buvo ilgas ir vingiuotas, bet šiuo metu jis džiaugiasi, kas sugebėjo išbristi ir gali džiaugtis sveiku ir laimingu gyvenimu kartu su savo žmona ir vaikais.