Daugelis mano, kad senatvė, pensija ar prasta sveikata nėra suderinami su alkoholizmu. Tačiau tai klaidingas įsitikinimas. Būtent šį gyvenimo etapą išgyvenantys žmonės yra ypač pažeidžiami. Svarbiausia tai, kad jie dažnai slepia šią problemą, nes aplinkiniai jų tiesiog neįsivaizduoja alkoholiko vaidmenyje.
Tai tikra istorija apie Mariją. Susipažinome apie 2020 metus, kai ji atėjo į mano seansą. Tuo metu ji tyliai, beveik nepastebimai, gėrė kiekvieną vakarą.
Šiandien Marija jau beveik penkerius metus nevartoja alkoholio. Dabar ji didžiąją dalį savo laiko leidžia su anūkais, padeda vaikams ir užpildo kasdienybę artumu. Tačiau buvo ilgas ir skausmingas laikotarpis, kai santykiai su vaikais buvo beveik nutrūkę, anūkų ji nematė, o jai buvo tiesiogiai pasakyta neskambinti ir nesirodyti. Šie prisiminimai iki šiol sukelia stiprias emocijas – akyse kaupiasi ašaros, gerklėje atsiranda gumulas. Vis dėlto Marija supranta, kad tuo metu kitaip ir būti negalėjo. Ji vartojo alkoholį kasdien ir buvo įsitikinusi, kad šviesos tunelio gale nebepamatys.
Marija užaugo paprastoje, dirbančioje šeimoje. Tėvai gyveno kukliai, bet draugiškai. Mama mėgo dainuoti, namuose dažnai rinkdavosi kompanija, vykdavo vakaronės. Mergaitė niekada nematė tėvų girtų, tačiau alkoholis šeimoje kartais buvo vartojamas, todėl ši tema nebuvo visiškai svetima ar tabu.
Po mokyklos sekė studijos, vėliau darbas, o ilgainiui ir santuoka. Marijos vyras buvo rūpestingas, darbštus, alkoholio beveik nevartojo. Kartu jie nugyveno daugiau nei trisdešimt metų, užaugino du vaikus. Tai buvo metai, kupini šilumos ir artumo. Vaikai augo, mokėsi, kūrė savo gyvenimus, o Marija su vyru svajojo ramiai pasenti kartu, apsupti anūkų.
Tačiau gyvenimas netikėtai atėmė vyrą – jis mirė nuo širdies infarkto miego metu. Marija liko visiškai viena. Kaip ji pati sako, gedulas ir neviltis buvo tokie dideli, kad prarijo viską aplinkui. Ji stengėsi tvarkytis pati, nenorėjo tapti našta vaikams, kurie tuo metu kūrė šeimas ir siekė karjeros.
Būtent tada Marijos gyvenime atsirado alkoholis. Ji negali tiksliai pasakyti, kada ir kodėl kilo mintis, kad vynas gali palengvinti skausmą, tačiau pradėjus vartoti vakarai tapo lengviau pakeliami. Iš pradžių tai buvo epizodiška, vėliau – vis dažniau. Ji žiūrėdavo filmus, skambindavo vaikams, bandė palaikyti ryšį. Būdama išsilavinusi ir sąmoninga moteris, ji suprato, kad elgiasi nederamai, todėl apie tai niekam nepasakojo.
Vaikai ilgą laiką nepastebėjo problemos, nes tiesiog negalėjo įsivaizduoti mamos tokioje situacijoje. Tik vėliau, kai alkoholis tapo kasdienybe, o elgesys – sunkiai prognozuojamas, problema tapo akivaizdi. Santykiai su vaikais ėmė byrėti, bendravimas su anūkais buvo apribotas dėl jų saugumo. Marija liko viena, prie viso to prisidėjo ir sveikatos problemos.
Paskutiniu lūžiu tapo naktiniai širdies skausmai, kurie privertė suprasti, kad ji gali mirti taip pat staiga, kaip mirė vyras. Tą akimirką savisaugos instinktas ir noras gyventi pasirodė stipresni už alkoholizmą. Marija ryžosi ieškoti pagalbos ir pradėti ilgą bei sudėtingą kelią blaivybės link.
Šiandien ji su siaubu prisimena tą tamsų laikotarpį ir jaučia didžiulį dėkingumą specialistui, kuris padėjo jai išbristi iš priklausomybės. Marija vėl mėgaujasi gyvenimu ir atrado naują prasmę – būti močiute, matyti save ir savo vyrą vaikų bei anūkų veiduose ir mokėti džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka.