Karolis – keturiasdešimtmetis vyras, turintis už nugaros ilgą priklausomybės nuo alkoholinių gėrimų stažą, kaip pats sako, sugriauto ir iš pelenų atstatomo gyvenimo patirtį, dukrą, su kuria dar tik reikės bandyti atkurti santykius, ir banalią, niekuo nesiskiriančią nuo daugelio kitų geriančių žmonių istoriją. Ši istorija pačiam vyrui kainavo ir sveikatą, ir reputacinę žalą, ir santykių praradimą su savo artimaisiais žmonėmis. Jeigu galėtų, tikrai norėtų atsukti laiką atgal, priimti visai kitokius sprendimus, bet šiuo metu jis pats supranta, kad belieka tik gyventi toliau, bandyti atkurti savo gyvenimą ir savo patirtimi dalintis su aplinkiniais, nes alkoholizmą išgyvenusio ir įveikusio žmogaus patarimai gali būti labai vertingi žmonėms, atsidūrusiems panašioje situacijoje. 

Karolis išaugo pilnoje šeimoje viename sostinės rajonų. Tėvai abu dirbo, juos su mažuoju broliu prižiūrėjo seneliai, kurie tuo metu gyveno kartu. Senelis mėgdavo pavartoti alkoholio, ir nors bandė laikytis susitarimo, kad vaikai neturi matyti jo girto, kartais mažasis berniukas stebėdavo savo artimą ir mylimą žmogų, kuris elgdavosi keistai ir bauginančiai. Vėliau, jau mokykloje, senelių nebeliko, alkoholio tema visai dingo iš šeimos gyvenimo, bet ankstyvos vaikystės patirties ir atsiminimų užteko, kad berniukas gan anksti paragautų alkoholio.

Karolis nepamena, kad jo alkoholinių gėrimų vartojimas paauglystėje ir ankstyvoje jaunystėje būtų problema, jis baigė mokyklą ir net sėkmingai įstojo į universitetą, bet vakarėliai ir tokių pat vartojančių draugų kompanija visada buvo kažkur šalia. 

Ilgainiui jo pomėgiai pradėjo tempti jį žemyn, jis buvo išmestas iš universiteto, smarkiai pablogėjo jo santykiai su šeima, prasidėjo savarankiškas ir ne toks smagus suaugusio žmogaus gyvenimas. Be išsilavinimo ir stabilaus uždarbio jam teko dažnai keisti darbus, važinėti į užsienį, gyventi itin kukliai ir, dažnai, visai nekomfortiškai. Jis nuoširdžiai bandė kabintis į gyvenimą, bet draugai ir alkoholis vis sujaukdavo visus planus, Karolis tai pramiegodavo savo darbą, tai fiziškai negalėdavo jame pasirodyti, tad buvo vėl ir vėl išprašomas ir paliekamas vienas.

Galiausiai, užsienyje, uždarbio metu, buvo sumuštas ir apiplėštas tokių pat girtų bičiulių. Iš vienos pusės, šis epizodas pagaliau privertė susimąstyti ir suprasti, kad jis nori kitokio gyvenimo, iš kitos, visam laikui vyro širdyje liko pyktis ir neapykanta. 

Grįžęs, Karolis pabandė kabintis į gyvenimą, susirado darbą, susipažino su moterimi, kuri priėmė jį tokį, koks jis yra. Kartu jie sukūrė šeimą, pagimdė dukrą. Atrodė, kad gyvenimas gali būti gražus ir šviesus, bet tamsios mintys, neišspręstos asmeninės problemos ir savęs nerealizavimas ir vėl pakišo koją, vyras vėl pradėjo vartoti alkoholį.

Šis kartas buvo itin skaudus, nes žmona nesitaikė su tokia padėtimi ir greitai išsiskyrė, bendravimas su vaiku irgi nutrūko, Karolis liko visai vienas. Šį kartą jam pasidarė tikrai baisu, nes jis suprato, kad jam pradingus, nebūtų nei vieno žmogaus, kuris prarastų kažką vertingo, tad jis nusprendė ieškoti pagalbos. 

Šiuo metu Karolis nebevartoja alkoholio jau kelis metus. Terapijos metu jis pagaliau išdrįso pažiūrėti į savo vidų, surasti juodžiausius sielos užkampius ir nuspręsti eiti šviesos link. Šis kelias nėra lengvas ir ramus, bet jis žino, kad turi palaikymą ir tikslą – blaivų ir sveiką gyvenimą ir būvimą šalia savo vaiko, kuriam tikrai reikalingas tėvas.