Šios dienos mūsų herojui Kristupui yra tik dvidešimt penkeri metai, amžius, kai gali atrodyti, kad suaugusiųjų pasaulis tik veriasi prieš akis. Bet liūdesys, slypintis jo akyse, išduoda, kad jis jau yra matęs labai daug, kas paliko žymes jo viduje. Kristupas yra priklausomas nuo alkoholinių gėrimų žmogus, nevartojantis jokių gėrimų jau tris metus. Prieš tai jis gėrė daugiau negu penkis metus. Taip, nors sunku įsivaizduoti, bet pirmi etanolio paragavimai vyko jau vaikystėje, o reguliariai gerti jis pradėjo paauglystėje.
Kristupas kilęs iš mažo Lietuvos miestelio netoli sostinės. Alkoholį šeimoje jis matydavo nuo mažens, vartojo abu jo tėvai. Šeima nebuvo asociali, tėvai dirbo, vaikas buvo mylėtas ir prižiūrėtas, lankė mokyklą, todėl niekas labai nekreipdavo dėmesio į tai, kad alkoholiniai buteliai yra privalomas virtuvės atributas, mažam vaikui tai atrodė natūralus ir savaime suprantamas suaugusiųjų žmonių priedas prie vakarienės, o kartais ir pietų.
Alkoholį, konkrečiai alų, Kristupas paragavo ankstyvoje vaikystėje, netyčia, skonis jam nepatiko, kvapas irgi buvo šlykštus, todėl ši tema jo dar ilgą laiką nedomino. Bet viskas pasikeitė paauglystėje, kai berniukas labai norėjo pasirodyti suaugęs, kietas. Rasti alkoholinių gėrimų nebuvo problema, kadangi jų atsargos visada stovėjo virtuvės spintelėje. Pradžioje berniukas slapstėsi nuo tėvų, bijojo jų reakcijos. Vėliau šis šnipų žaidimas jam jau buvo neaktualus, nes tėvai nieko nepastebėjo, o gal tiesiog nenorėjo sureikšminti vykstančio po jų nosimis proceso.
Kristupas greitai tapo populiariu vaikinu kompanijoje, nes dosniai vaišindavo draugus skirtingais alkoholiniais gėrimais, buvo aktyvus, linksmas, mėgo šėlti. Jis buvo kviečiamas į visus vakarėlius, su juo norėjo draugauti merginos. Bet vėliau situacija pradėjo keistis. Kaip žinia, vaiko organizmas sunkiau toleruoja etanolį, greičiau vystosi priklausomybė nuo jo, greičiau paliekamos žymės ir luošinama sveikata.
Greitai draugams pradėjo nebepatikti neprognozuojamas ir, neretai, agresyvus Kristupo elgesys išgėrus. Jo juokeliai tapo nebejuokingi, jis galėjo lengvai užgauti žmogų žodžiais ar net fiziškai, todėl šalia liko tik tokie pat išgeriantys jaunuoliai. Prasidėjo problemos mokykloje, nes ji ilgą laiką nebuvo vaikino prioritetų sąraše, pašlijo santykiai su tėvais, nes apie priklausomybės problemą nebuvo kalbamasi, ji nebuvo sprendžiama. Ilgą laiką jį kamavo nuotaikos svyravimai, pykčio priepuoliai, užeidavo nerimo epizodai, sutriko miegas. Jis stengdavosi malšinti visus šiuos simptomus alkoholiu ir toliau krito į alkoholizmo duobę.
Praėjus keliems metams jis tapo vos ne vos pabaigusiu mokyklą suaugusiu žmogumi su pašlijusia sveikata, išsiderinusia nervų sistema, be planų ir be ateities. Tėvai pareiškė, kad jis turi pradėti dirbti ir išlaikyti pats save, todėl teko eiti į statybų sektorių. Nors gyvenimas susiaurėjo iki darbas – namai maršruto, pastoviai trūko pinigų, Kristupui prireikė dar kelių metų priklausomybės nuo alkoholinių gėrimų ir jos lydinčios psichologinės duobės, kol suprato, kad turi kažką keisti gyvenime. Jis surado savyje jėgų ieškoti pagalbos ir ją rado.
Terapijos metu Kristupas pagaliau suprato, kad gali išsivaduoti iš alkoholizmo spąstų ir turėti kitokį, laimingesnį ir sveikesnį gyvenimą. Šiuo metu jaunas vyras kremta mokslus, sportuoja, dirba ir puoselėja santykius su žavia mergina. Kaip pats sako, viską spėja, nes tai yra jo laimė ir svajonių gyvenimas, sveikas ir blaivus.